Sudėtingumo teorija daugiausia nagrinėja sudėtingų sistemų struktūrą ir elgesį, o atsparumas apibrėžia sistemos gebėjimą atlaikyti išorinius ar vidinius spaudimus ir išlikti veikiančia. Šios sąvokos gali būti susijusios su viešąja politika, nes politinės sistemos taip pat gali būti nagrinėjamos kaip sudėtingos ir priklausomos nuo įvairių veiksnių. Politikos formuotojai gali naudoti sudėtingumo teoriją ir supratimą apie atsparumą, norėdami geriau suprasti politinę sistemą ir jos reakcijas į politikos priemones bei iššūkius. Taip pat, įvertinant atsparumą, politikos formuotojai gali numatyti galimus politinius ar ekonominius pokyčius bei jų poveikį sistemos stabilumui.